22 balandžio 2011

Saldžioji margučių vaivorykštė

Šiemet tikrų kiaušinių daug nemarginsim, bet iš anksto pasiruošėme ilgai negendančių margučių, kurie labiausiai džiugina vaikučius. Margučiai pripildyti saldžių gardėsių, todėl juos daužyti ir valgyti teikia daugiau malonumo nei tikrus kiaušinius.
Pateikiu instrukciją, kaip tai padaryti. Tiesa, idėją nužiūrėjau ir adaptavau pagal lietuviškas priemones.
DARBO EIGA.
1. Prikaupiame sveikų kiaušinių lukštų, kad pradaužtas būtų tik kiaušinio galas. Aš truputį įkirsdavau smailiu peiliuku ir rankomis lengvai nulupdavau keletą lukšto gabalėlių, tiek, kad pro tarpelį iškristų kiaušinis.
2. Kai lukštų turime pakankamai, galime ruoštis jų dažymui. Pirmiausia paviriname tuščius lukštus, kad jų vidus būtų švarus ir kol dažysime juos laikome karštame vandenyje tame pačiame puode, kur ir virinome.
3. Pagal instrukciją pasiruošiame kiaušinių dažus. Puikiai tinka lietuviški "Smagučio" dažai, jie labai lengvai paruošiami, tereikia šilto vandens ir šlakelio acto.
4. Po vieną lukštą nardiname į stiklinę ir palaikome keletą minučių, kol išgauname norimą spalvą. Retsykiais lukštą reikia pajudinti, kad nebūtų šviesių lietimosi su indu žymių. Taip pat geriausia tai daryti rankomis, užsidėjus gumines pirštines, kad nesusibraižytų kiaušinio dažai.
5. Kai nudažome, lukštą apverčiame ir išdžioviname. Pakeičiame dažų spalvą ir kartojame procedūrą.
6. Kai nudžiūsta lukštai, jų vidų pripildome saldžių gėrybių, žaisliukų ar dar kažko, ką sugalvojame. Lukšto galiuką lengvai (nebūtinai aklinai) užlipdome siaura lipnia juostele, prie kurios aš taip pat priklijavau lapelius su užrašu "sudaužyk mane".
7. Kiaurąjį  lukšto galą aplinkui aptepu lipalu ir įsodinu į spalvotas popierines keksiukų formeles. Tiesa, formeles naudoju pačias mažiausias kokias randu prekybos centre, didesnės tam netinka. Kad gerai prisiklijuotų, kiaušinėlius tvirtai įspausdama į jiems skirtas vietas sudedu į kartonines kiaušinių dėžutes ir palieku per naktį. Rytą randu rezultatą tokį, kaip pirmojoje nuotraukoje.

21 balandžio 2011

Menas bendruomenei

Mūsų laiptinėje gyvena viena jauna moteris, kuri mėgsta daryti meniškus dalykus. Šią savaitę pavasario nuotaikas vidun įnešė meninė skalbinių instaliacija. Smagu, kad aplink gyvena tokie žmonės.

19 balandžio 2011

Suknelė "tarybinei panelei"

Kadangi (pagaliau!) įsirengiau savo darbinį kampelį miegamajame, vis suku galvą kaip ką kur pridėti, pakabinti, kad jis būtų jaukus, mielas ir svarbiausia "darbingas". Visų pirmiausia trūko kėdės, tai nuo jos ir pradėjau. Man patinkančios parduotuvėse dar neatradau, todėl greituoju būdu nutariau aprengti standartinę tarybinę kėdę. Rezultatas išėjo labai baltas, bet jaukiai patogus. O siūdama jaučiausi tarsi šokinėčiau ir tūpčiočiau apie tikrą nuotaką.

Mano modeliukas susideda iš 4 pagrindinių detalių: atlošo (apačioje nuotraukoje pažymėta 1), sėdimosios dalies (3), sijono (2) ir kaspinų. Atlošas ir sėdimoji dalis yra paminkštinta porolonu.
Žingsniai:
1. Pasiruošiu audinį, išskalbiu (kad vėliau skalbiant nesitrauktų ir kėdė suknelės neišaugtų), atsikerpu apytiksliai reikiamo dydžio audinio gabalėlius, porolono gabalėlius. Jeigu audinys linkęs irti, tuomet kraštelius apmėtau zigzagu.
2. Susiuvu atlošo kraštines, pabaigoje įterpdama paruoštus kaspinėlius. Audinys lieka viduje, porolonas jį apgaubia. Taip siūti sunkoka, bet man kažkaip pavyko. Išverčiu į gerąją pusę. Pradžia jau padaryta.
3. Susiuvu kraštinę jungiančią atlošą ir sėdimąją dalis. Čia vėl siuvant audinį gaubia iš abiejų pusių porolonas.
4. Pridaigstau ir prisiuvu sijoną, kėdės nugaroje suformuodama klostes. Pirmąją siūlę siuvu iš blogosios pusės. Kitą siūlę iš gerosios, kad ją užtvirtinčiau.
5. Atlenkiu sijono apačią ir lygintuvu išlyginu suknelę.

Tikiu, kad pradedančiai siuvėjėlei sunku bus suprasti mano paaiškinimus. Aš taip pat ne profesionalė. Tiesiog naudojuosi kažkur nuskaitytu patarimu, kad reikia daug galvoti ir planuoti. Planavimas užima daugiau laiko, nei pats sėdėjimas prie siuvimo mašinos. Ir matuoti, matuoti, matuoti. Jei mano klientė būtų "gyva", atleistų mane iš pareigų dėl begalinių primatavimų. Nepyk brangioji, aš vis dar mokausi..;)

16 balandžio 2011

Pilki tapukai

Gal šiek tiek pavėluotai aš pagaminau tuos tapukus, nes ir saulė pradėjo šildyti, bet nutariau, kad vasara pas mus trumpa ir ruduo vėl privers iš spintų traukti šiltus aprėdus. Be to, nesusilaikiau neatkirpus storo veltinio gabalo ir nepaeksperimentavus su šia medžiaga.

Tapukai išėjo 25 dydžio, bet apie viską nuo pradžių. Tiesa, iškarpų neturėjau, pasidariau pati, pagal Simono kojos dydį. Jei bus norinčių, paruošiu brėžinėlį.
Reikalingos priemonės: storas veltinis (audinių parduotuvėje jo radau po 10 lt už metrą), storas siūlas, 1,5-2 cm pločio guma (reikės labai nedaug), pora dekoratyvinių sagų, adatėlių.

Aš dariau taip:
1. Pasiruošiau iškarpas. Apibrėžiu Simono koją ant popieriaus, kad nustatyti tinkamą dydį, tačiau darydama pado iškarpas ant audinio nepamirštu pridėti po centimetrą siūlėms.
2. Atsikerpu du veltinio gabalėlius, maždaug 6x20 dydžio. Vėliau kai suformuoju batuką atsikerpu da vieną gabalėlį užkulnei.
3. Pasiruošiu du komplektus tokių iškarpėlių. (Kadangi neturėdama iškarpų mąsčiau ir modeliavau, tai suformavus vieną batuką jį išardžiau, kad pasiruošti tokias pat iškarpėles antrajam batukui)


4.  Adatėlėmis prismaigstau vieną ir kitą atsikirpto audinio gabalėlius ir abiejų paduko šonų ir sujungiu juos priekyje viduryje. Taip pat sudaigstau kulną. Nereikalingą audinį nukerpu, kad susiformuotų dailus batukas.
5. Veltinį siuvu rankomis labai storu siūlu, po vieną išimdama adatėles.
6. Batuko kulnui suformuoju veltinio audinio skiautelę, kurios vieną galą prisiuvu iš vidaus pačioje apačioje, ir perlenkus per kraštelį kitą galą prisiuvu išorinėje pusėje ir papuošiu metaline sagute.
7. Kad batukas nekristų nuo kojos, iš vidaus prisiuvu maždaug 3 cm ilgio gumutę.

05 balandžio 2011

Greitoji piešimo lenta

Kol sugalvosim kaip, kur ir kokios piešimo lentos mums reikia, "greitoji" skuba į pagalbą. Prisegam baltą lapą magnetukais prie šaldytuvo ir turim erdvės kūrybai. Rekomenduojama paišyti minkštomis priemonėmis, kaip flomasteriai, kreidelės, dažai. Tuo tarpu spalvoti pieštukai gali subraižyti šaldytuvo paviršių.

04 balandžio 2011

Gervės parskrido

Šiemet šv. Velykų laukiame labai vėlai, tačiau šiaip ar taip jos bus. Savaitgalį iš miško parsinešėme keletą šakelių, kurios per naktį jau pradėjo sprogti. Kvepiantis pavasaris prikvietė pulką gervių. Video ir vaizdines instrukcijas, kaip išlankstyti popierines origami gerves rasite čia. Mes naudojome spalvotų žurnalų reklaminius puslapius. Iš vieno puslapio išsilanksto dvi gervės. Pakabinome ant lininio siūlo. Laukiame Velykų..

03 balandžio 2011

Velykinė zuikutė




































Pliušinė zuikutė laukia būti padovanota vienai mažai mergaitei ateinančių Velykų proga. Zuikutė labai netobula. Pasiūta be iškarpų, tiesiog iš akies sukarpius pliušinį audinį. Prikimšta vilna ir aprengta suknute.

01 balandžio 2011

Dėklas telefonui

Gan smagu dirbti su filcu, šįsyk susikonstravau dėklą savo telefonui. Kadangi filco lapas buvo gan plonas, A4 dydžio gabalėlį perlenkiau pusiau ir siuvimo mašina persiuvau ornamentuotą raštą. Mano siuvimo mašinai siūti ją irgi labai patiko, tad darbas gan greitas. Vėliau beliko tik susiūti kraštelius ir išversti į gerąją pusę. Nors iš  tikrųjų abi pusės gerosios, kraštelių siūlės gali būti ir išorinėje pusėje, nereikės išversti ir tarnaus kaip puošmena. Tiesa, visai praktiškas reikalas išėjo, beimant telefoną iš tokio dėkliuko jis pats nusiblizgina;)

Filco abėcėlė

Dirbtinio veltinio (filco) raidelėmis prikimštomis paprastos vilnos siunčiame šiltus pavasariškus penktadieninius balandžio pirmosios linkejimus. Visai be apgaulės..:) p.s. pasigaminome visą abėcėlę!

29 kovo 2011

Marškinėliai ne?tobulam berniukui

Smagus dalykėlis yra piešimas ant audinio. Kadangi prieš tai nebuvau to bandžiusi, įsigijau vienspalvių dažų tekstilei. Naudoti juos labai paprasta, tiesiog tapyti teptuku ar štampukais pasirinktą audinį, galima skiesti tokiu specialiu mediumu tekstilei. Paskui palikti parą išdžiūti, išlyginti karštu lygintuvu, tada jei reikia išskalbti audinį ir valio:) Tiesa, reikia dirbti labai atsargiai, nes ant audinio užtiškę dažai nenusivalo, na gal yra kokių profesionalių priemonių, bet as išbandžiau ir vandenį ir lako valiklį ir jos žinoma nesuveikė.

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...