Baigiu, kad pradėčiau

Atėjo laikas užbaigti ir pradėti. O pradėti yra daug sunkiau negu užbaigti, nes kažko pabaiga dažnai ateina tiesiog nieko nedarant, nepajudinant nei piršto. O Pradžia? Ji reikalauja mūsų dėmesio. Pabaigiu šį tinklaraštį nes neberašau, transformavausi ir noriu kitaip. Nemoku apsakyti žodžiais jausmo, kuris kuris telkiasi viduje, bet tai būtų kažkas panašaus į norą išnykti, kad galėtum atgimti iš naujo.
Pradedu kelionę su Berniu. Man ji bus sunki, bet įdomi ir pilna iššūkių, nes nežinau galutinio tikslo. Tiesiog, noriu mėgautis ja.. Be taisyklių, rėmų, klišių, standartų.. savaip..

Nerta apyrankė

Į rankas paėmiau ritinėlį plonos vielutės.. ką su ja daryti? Bandau nerti vąšeliu, dar nežinau ką, gal kažkas išeis. Keistas tas vielos nėrimas, sunkiausia turbūt išnerti vienodas kilputes, nes ji nėra tokia paklusni kaip siūlas, tačiau nereikia bijoti, kad pabėgs akis. Didžiausias iššūkis tada, kai prieini tą tašką, kuomet reikia rinktis - pripažinti, jog nepavyko ir padėti į šoną, arba surizikuoti sugadinti žaliavas ir mėginti toliau. Pasirinkau antrąji variantą, nors pirmasis atrodė daug realesnis.


Technika čia paprasta: nuneriam norimo pločio juostelę pagal riešo apimtį, užapvalinam galus. Su plaktuku gerai suplojam, kad apyrankė būtų plokščia (naudojau skirtą mėsai mušti, plokščiąją pusę). Tarp savo priemonių radau auksinės juostelės, tad apvijau ją aplink apyrankės kraštus, gale suformuodama kilpelę. Taip pat karoliukų skrynelėje aptikau stambų lašo formos karoliuką. Juoda ir auksinė man pasirodė labai gražus derinys. Nors auksas prie mano mėlynai rožinės odos nelabai tinka, tačiau šitą papuošalą pasiliksiu kaip įrodymą sau, jog kūrybiškumas gimsta jį puoselėjant.

Auskarai iš juodojo gintaro

Nuo senų senai turėjau tokius juodo gintaro karolius, gerų žmonių padarytus man, tam tikslui, kad pagerėtų skydliaukės veikla. Negaliu pasakyti, kad padėjo, ar nepaėjo, sako akmenys turi daug galių, bet manau, kad tokiais atvejais didžiausią darbą padaro, ne tiek akmuo, kiek žmogaus tikėjimas to akmens galia.Bet kokiu atveju, reikėjo kažkaip prikelti tuos karolius. Perdariau juos į auskarus. Ir šiaip dėliojau, ir taip.. Kol išsirutuliojo į formą, labai primenančią kristlinio cukraus lazdelę.

Jeigu trumpai aprašyti procesą, naudojau plonus troselius. Du juos perlenkiau pusiau ir užspaudžiau spaustuku palikdama kilpelę auselei įverti. Tada ant tų keturių troselių vėriau gintaro gabalėlius pagal žemiau esančią schemą. Kadangi gintaro gabalėliai įvairių dydžių, tai iškarto reikia atsirinkti po du vienodus gabalėlių komplektus, kad išeitų kuo panašesni vienas į kitą auskarai.

Taisyklių nėra. Tiesiog akys žiūri, rankos daro, o širdis pasakys - pavyko, ar ne..

Asimetriška palaidinė

Nusprendžiau nepradėti naujų darbų, kol nepabaigti senieji. Tam yra kelios viena iš kitos išplaukiančios priežastys: 1. Vietos stoka, nes pilnėja taisytinų drabužių dėžės; 2. Pilnėjant dėžėms, didėja ir nepasitenkinimas savimi, dėl valios stokos pabaigti pradėtus darbus; 3. Didėjantį nepasitenkinimą savimi jaučia ir artimieji (jie taip pat mato ir pilnėjančias dėžes); 4. Visos kitos iš to išplaukiančios priežastys-pasekmės toliau dauginasi geometrine progresija. Bijau, kad remiantis drugelio efekto teorija, dėl nebaigtų siūti sagų gali įvykti kažkas tokio, kaip pavyzdžiui Kauno mero pasitraukimas iš posto anksčiau laiko.. Jo. Susiuvau sagas.


Šita palaidinė pradėta siūti pavasarį, kai lankiau siuvimo kursus. Tiesa, aš jos tuomet iki galo nebaigiau, buvo likę keli kosmetiniai pabaigos darbeliai. Modelį iš seno Burdos žurnalo pasiūlė kursų dėstytoja, tačiau kai kurias jo detales koregavom, o asimetrinę palaidinės apačią "savavališkai" pakeičiau pati. Man asimetrija yra kažkas tokio.. Kaip vienoje tv laidoje nugirdau: asimetrija - tai gyvybė. Juk ir mūsu veidai asimetriški. Tiesa, kažkur anksčiau internete nužiūrėjau tokią apačią, todėl be didelės rizikos pritaikiau savajai palaidinei. Gal ji įkvėps ir jus:)

Jeigu spintoje kabėtų šie trys komplektukai, kurį stiliuką pasirinktum: Audrutės, Bronikės, ar Cecilijos?:)

Krikštynų kostiumėlis berniukui

Kažin kiek laiko praėjo nuo paskutinio mano įrašo.. pastaruosius pora mėnesių jaučiausi taip, tarsi mūza mane paliko, o tai verčia nežmoniškai kankintis ir sukti galvą ieškant įkvėpimo - O KAS TOLIAU? Aš tikiu kad ir jai reikėjo atostogų;) 

Per tą laiką vistik įvyko šis tas kūrybiško, bet apie tai kada nors vėliau.. Dabar noriu pasidalinti svarbiu širdžiai darbeliu, kurį siuvau vasaros pradžioje sūnaus krikštynoms. Naudojau baltą ploną lininį audinį. Palaidinei ir skraistei - viengubą, tuo tarpu kelnėms - dvigubą. Vietoje įprastų krikštynoms mėlynos ar rausvos spalvų, pasirinkau neutralią - aukso. Ji atsispindėjo kai kuriuose drabužio elementuose, bei žvakės puošyboje.

Marškinėlių modelį paeksperimentavau pasiūti pagal vienoje knygoje rastą labai paprastą konstrukciją iš stačiakampio audinio. Būtinai pasidalinsiu vėlesniuose įrašuose, kaip juos susikonstruoti.


 Kelnes pasiuvau dvipuses, brėžinį pasidariau pagal paprastas turimas kelnytes. Vieną kelnių pusę sumodeliavau pūstesnę ("turkišką"), kitą klasikinę - tiesią. Nuotaikos reikalas, kuria puse išverstas kelnes vilkėti..:) Metukų amžiaus berniuko kostiumėliui sunaudojau 2 metrus plono lino.

Dryžuoti bandymai

Taip baigėsi šios savaitės antradieniniai pašėliojimai su siuvimo mašinom. Turėjau tokius vyriškus polo marškinėlius iš puikaus trikotažo. Jie pavirto į palaidinukę. Priekinę detalę apačioje išlenkiau ir papuošiau nėriniais. Daugiau ką pridurti neturiu:))

Trisluoksnis Tiu-Tiu

Turbūt sunku būtų rasti mergaitę, kuri neturėtų arba nenorėtų turėti balerinos sijonuko. Norėjau ir aš:)) Tik problema ta, kad dabar nežinočiau ką su juo veikti. Pabandžiau pasiūti tokį vienai mažai balerinai, su kuriuo ji išplazdėjo į Dubliną. Norėčiau tikėti, kad šiurenantis tiulis įkvėps ją fantazijoms ir svajingiems žaidimams:)

Trys sluoksniai tiulio, mano manymu, būtų pats minimaliausias variantas. Tobulu atveju reiktų bent šešių sluoksnelių. Aš siuvau iš trijų sluoksnių, kiekvienam reikėjo 50 cm ilgio ir 200 cm pločio (tokio yra audinių parduotuvėse) skirtingo atspalvio tiulio. Jei siuvam iš šešių sluoksnių, tuomet reikia po metrą ilgio ir 200 cm pločio. Skirtingi atspalviai atrodo tarsi sluoksniuotas šerbetas.. Taip pat ir kaspinėlio juosmeniui - apie 2 metrus.
Tai siuvam?

Klasikinis sijonas iš lino

Praėjo geri du mėnesiai nuo to laiko, kai pradėjau lankyti siuvimo kursus. Aišku, per tris mėnesius visų siuvimo gudrybių išmokti nepavyks, tačiau mano tikslas buvo įgyti modeliavimo, konstravimo ir siuvimo pagrindus, kad toliau galėčiau tobulėti savarankiškai. Šis lininis sijonas mano pirmasis iš trijų siuvinių pasiūtų kursų metu.

Sijonukas su pamušalu, skeltuku, paslėptu užtrauktuku nugaroje. Nepalyginama su tuo, ką perki parduotuvėje - tinka tobulai:) OOps man reikia truputį pabūti saulėje..

Daugiau informacijos apie kursus galite rasti čia: http://sites.google.com/site/siuvimokursai1/

Kepuraitė - debesėliai

Gal jau ir per šilta tokiai kepurytei, na bet dar gegužė neįpusėjo ir pasitaiko vėsių vakarų, kuomet mažas auseles neprošal uždengti šiltesniais apdarėliais. Kadangi po ranka mėtėsi senos bet nesudėvėtos liemenės priekinė atraiža, tai pabandymui ji puikiai tiko.

Pirma pasimatavau mažylio galvytės apimtį ties ta vieta, kur turėtų eiti kepurės apnara. Dar pamatavau ir atstumą nuo kaktos iki viršugalvio. Taip išsiaiškinau kepurytės ilgį ir plotį. Žemiau esančioje nuotraukoje matote pirminį iškarpos variantą. Paskui jį truputį siaurinau, nes realiai apnara ir yra plačiausia kepurės vieta, nuo jos kepurė toliau turėtų siaurėti (mano pavyzdyje platėja kaip balionas:) negerai taip..
Kai susiuvau overloku kraštus, pamatavau, ir kad suformuoti išgaubtą kepurės formą nuo viršugalvio suformavau maždaug 4 cm įsiuvus (žr. nuotraukoje aukščiau).

 Vaikštantis debesėlis..

p.s. šioje nuotraukoje matyti ant žemės patiestas pledas-kilimėlis-miestelis - viskas viename. Nemažai laiko užima aplikacijų ruošimas, tad dar kokį mėnesiuką turėsiu ką veikti. Kai tik bus baigta - būtinai pamatysit!

Siuvame gumutę plaukams

Šiandien noriu pasidalinti paprastu, bet praktišku darbeliu-pamokėle. Kadangi pavasaris privertė nusiimti kepures, vėjo taršomus plaukus padės suvaldyti štai tokia gumutė. Daug kam labai žinoma iš vaikystės, o kas nešioja tokias ir dabar, galės pasidaryti kalną įvairiaspalvių plaukų aksesuarų!

  

 Tikiuosi japonišką paveiksliuką nebus sunku perprasti (siuvėjai juk kalba viena kalba:). Taigi, reikės:

- 12 cm x 50 cm pasirinkto audinio (aš siuvau iš nebedėvimos trikotažinės palaidinės, audinio ilgį ir plotį pasirinkau tokį, kokios noriu gumutės, šiuo atveju siauresnės nei žemiau parodytame pavyzdyje)

- apie 20 cm gumos

Ištempta guma turi būti panašiai tokio ilgio kaip ir ilgoji audinio kraštinė. Jei guma bus per trumpa, neištemptas audinys kabės, o jei per ilga - gumutė nebus pakankamai tampri.

1 žingsnis. Audinį sulenkiame išilgai pusiau, gerąja puse į vidų.

2 žingsnis. Susiuvame, galuose palikdami po 3 cm

3 žingsnis. Išverčiame į gerąją pusę.

4 žingsnis. Galus sudedame gerosiomis pusėmis į vidų ir susiuvame.

5 žingsnis. Įveriame ir užrišame gumutę. 

6 žingsnis. Šiame etape pasibandome ar gumutė pakankamai tampri.

7-8 žingsniai. Pirštais užlenkiame kraštelius į vidų ir užsiuvame iš gerosios pusės siuvimo mašina arba rankomis paslėptu dygsneliu.

Tikrai greitas ir smagus darbelis. Pasidarykite daugiau ir dovanokite ilgakasėms draugėms:)